Naujų ir itin efektyvių atsinaujinančios energijos technologijų kūrimas nėra vien tik saulės ar vėjo energijos panaudojimas mūsų namuose ar biuruose. Svarbu išnaudoti tai, kas jau yra, siekiant sumažinti mūsų poveikį aplinkai, įskaitant kasdien prarandamos šilumos kiekį.
Rekuperacijos sistemos veikimas
Rekuperatoriai veikia ištraukdami potencialiai vertingą šiltą orą ar vandenį pastate ir priversdamos jį dirbti šiek tiek daugiau mūsų naudai. Pasaulyje be šios žaliosios technologijos oras biure cirkuliuoja, tampa užsistovėjęs ir yra pakeičiamas šaltesniu oru, kurį sušildo ventiliacijos sistema. Kas nutinka jau šiltam, bet užsistovėjusiam orui? Jis tiesiog išmetamas į atmosferą.
Šilumos atgavimo sistemos nepakeičia katilų ar kitų technologijų, skirtų radiatoriams šildyti, tačiau jos padeda šiems įrenginiams veikti efektyviau, perdirbdamos šiltą orą ir užtikrindamos, kad iš jo gautumėte maksimalią naudą. Namų ūkiuose tokia sistema gali padėti sutaupyti energijos sąnaudas ir išlaikyti šilumą žiemos mėnesiais. Mūsų namuose lengva prarasti vertingą šilumą – tiesiog atidarome langą, ir šiltas oras iškart išskrenda į atmosferą. Su ventiliacijos sistema namuose nuolat cirkuliuoja šviežias, šiltas oras.
Verslui ir pramonei šilumos atgavimas yra pagrindinis efektyvumo darbo vietoje ir gamyklose didinimo elementas.
Rekuperacijos įrengimas
Šilumos atgavimo sistema gali veikti per ventiliacijos sistemą, kuri yra įrengta pastato viršuje. Užuot tiesiog ištraukusi užsistovėjusį orą ir pakeitusi jį nauju, sistema pirmiausia ištraukia šilumą iš išeinančio oro ir perduoda ją įeinančiam orui. Šilumos atgavimo ventiliacija veikia nepriklausomai nuo jūsų įprastos šildymo sistemos.
Kiekviename kambaryje yra ventiliacijos kanalai su filtrais, kurie tiekia orą į patalpas ir iš jų, o visi jie veda į šilumokaitį, kuris yra įrengtas palėpėje arba pastato stoge. Šilumokaitis yra šilumos atgavimo sistemos „smegenys“ – jis praleidžia užsistovėjusį orą per šimtus mažų vamzdelių, tuo pat metu traukdamas šaltą orą iš išorės per kitus kanalus. Šie oro srautai praeina vienas šalia kito, nesusimaišydami fiziškai, tačiau šiluma yra perkelta iš užsistovėjusio oro į šaltą, kuris tada grąžinamas atgal į vamzdžius ir patalpas. Užsistovėjęs oras, netekęs savo šilumos, yra išmetamas į atmosferą.
Per pastaruosius metus šilumos atgavimo technologija labai patobulėjo, ir dabar yra sistemų, kurios teigia, kad gali išgauti iki 90% šilumos iš užsistovėjusio oro ir grąžinti ją į šviežią orą, kuris grįžta į sistemą. Šilumos atgavimo technologija yra sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir ji turi taikymo sritis įvairiose mūsų gyvenimo srityse, ne tik per ventiliacijos sistemas, nors šilumos surinkimo principai iš esmės yra tie patys.
Skirtingos sistemos maksimaliai išnaudoja energijos atliekas
Norint maksimaliai išnaudoti energijos atliekas ir paversti jas naudinga energija, reikia įvairių sistemų, kurios gali sumažinti išlaidas ir sumažinti poveikį aplinkai. Šilumos atgavimas gali būti vykdomas naudojant šiluminius ratus, plokštelinę šilumos mainų technologiją, šilumos siurblius arba sudėtingesnius pramoninius procesus.
Kur rekuperacijos sistemos veikia geriausiai
Kad šilumos atgavimo sistema veiktų efektyviausiai, namas ar biurų kompleksas turi būti visiškai izoliuoti, o visos mažos vietos, kuriose gali išeiti šiltas oras, turi būti užsandarintos. Tai reiškia, kad tokios sistemos dažnai netinka seniems namams, kurie linkę prarasti daugiau šilumos nei naujesni, ekologiškesni pastatai.
Šilumos atgavimo sistemos pramoniniu mastu
Šilumos atgavimo įrenginiai taip pat gali būti naudojami pramoniniu mastu, siekiant surinkti iš didelių katilų išsiskiriančią šilumą, kai ji išmetama per dūmtraukį. Dauguma naujų kondensacinių katilų jau turi šią technologiją, tačiau senesniems modeliams gali būti naudinga įrengti dūmų ekonomizatorių.
Išmanusis šilumos atgavimas
Šiuolaikinės šilumos atgavimo sistemos gali veikti išmaniai, sumažindamos išgaunamos šilumos kiekį vasarą, kad būtų išlaikytas komforto lygis, arba gali būti naudojamos išgaunant daugiau šilumos iš svarbių vietų, tokių kaip intensyviai naudojama virtuvė ar drėgnos patalpos, kuriose kartais temperatūra yra aukštesnė nei kituose kambariuose. Biuruose jos gali būti naudojamos, kad darbuotojai vasarą jaustųsi vėsiai, o žiemą – šiltai, be poreikio atidaryti langus ar įjungti neefektyvius šildytuvus.